užudarbė

užùdarbė sf. (1), ažùdarbė (r.) (1) Gmž žr. uždarbė 2: Iš pat jaunų dienų dirbau, nesiskaitau su ažùdarbe (nesvarbu, kiek uždirbti) Č. | prk.: Kiekvienam iš ažudarbės šito gyvenimo reikės ataduot rokundą rš.